ištikimas

ìštikimas, -à adj. (3^4b) KI585, Š; CII592 1. atsidavęs: Ištikimas padėjėjas rš. Ištikima principams sp. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Ei, augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, sau ištikimą slūgą JD629. ║ patikimas, tikras, teisingas: Ištikimos žinios LTII473(Bs). Jo pastebėjimai kalbos srityje visuomet ištikimi ir žinotini LTII320(J.Jabl). Aš prirodysiu ìštikimą žmoną dainininkę J. Ìštikimą žmogų atsiuntė brolis, t. y. kuriam gali įtikėti J. Tai neištikima pasaka Senojo Testamento Kel1881,26. Neištikimas daiktas žmogaus palaima KBI39. Jis ištikimas žmogus, bet pasakė man šiandien vieną ne visai įtikimą dalyką J.Jabl. Pagal ižtikimo graudinimo Povilo DP13. Negali su ištikimaĩsiais (teisiaisiais, teisingaisiais) atadengtu veidu veizdėt DP161. Ižtikimíemus saviemus DP195. Ištikimómus žmonėmus manomus DP2. Ištikimiemusiemus paliko DP267. Gyvent ižtikimejimuose (ištikimuosiuose) savuose DP574. Ižtikimùmpiump tarnump ... ateitų DP254. Idant turėtų ... liudinykus ištikimus savo BPII115.

ištikimaĩ adv.: Šuva žmogui ištikimaĩ tarnauja Š. Jam ... ištikimaĩ netarnaut DP161. Aš tai ištikimaĩ (tikrai) žinau KI585. Tarybinis mokslas ištikimai tarnauja Tėvynės jėgoms ir galybei stiprinti (sov.) sp.

2. geras, atsakantis, tvirtas: Jis neturi ištikimõs sveikatos Ėr. Čia gera, ištikima vilna Plng. Zigmas dar neìštikimas (jaunas, menkas) darbinykas Rm. Ištikima karvė, parregima; reik vesti į jomarką Lk. Tam reikėtų daugiaus turėti visiškai ištikimų pavyzdžių iš įvairių vietų žmonių kalbos J.Jabl. Juk urvas – neištikima pastogė Vr. Čia nėr ištikimų̃ rąstų J. Ìštikimus klucius padėk po skrynia J.

ištikimaĩ adv.: Skauda kryžius: negaliu ištikimaĩ dirbti Skd. Iš to gabalo viena suknutė išeis ištikimaĩ (tikrai, lengvai) Skr. Ištikimai gera vieta Žem. Gerai ir ištikimai lietuviškai rašyti A.Baran. Gera būt virt, kad to virimo būt ištikimaĩ Skr.